Obeliskas Vytautui Didžiajam

K.K.Šiaulytis. Obeliskas Vytautui Didžiajam Reškutėnuose.
 2010. Akvarelė. 29,7x42

Mykolas

K.K.Šiaulytis. Mykolas, Kančiogino ežero žvejas.
 2010. Akvarelė. 32x24

Kančiogino ežeras

K.K.Šiaulytis. Kančiogino ežeras,
 Bažnyčios sala. 2010. Akvarelė. 29,7x42

Akvarelė publikuota leidinyje "Tautosakos darbai XL"
LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS
 2010

Dubingių ąžuolai

K.K.Šiaulytis. Dubingių ąžuolai. 2005. Akvarelė. 29,7x42. Privati kolekcija

Akvarelė reprodukuota atviruke. (DFK "Grifonas". Leid. Nr.73. T.2000. Vilnius, 2006)

Anykščių apylinkių padangėje

K.K.Šiaulytis. Anykščių bažnyčia. 2008. Akvarelė. 29,7x42

 Iš kelionių albumo

Anykščių padangėje

 

Šio krašto žemėlapyje tarp žalių šilų plotų, šviesių  laukų, raizgaus kelių tinklo tarsi skraiduolė žuvelė nardo Nevėžos  ežeras.

 Iš tos žuvelės dešinio peleko mėlyna linija vinguriuoja upelis išsinešdamas ne tik ežero vandenis, bet ir vardą. Neilgą upelio siūlelį puošia du melsvi karoliukai. Kas tai – tvenkiniai ar ežerėliai? Atsakymo ieškau Broniaus Kviklio „Mūsų Lietuva“ antrajame tome, straipsnelyje apie Užnevėžių (Užunvėžių) kaimą. Pasirodo, Nevėžos upelis prieš septynias dešimtis metų buvo patvenktas, 1937 m. pastatyta nedidelė hidroelektrinė.  Prie straipsnio keistas riktas – B.Kviklys, matyt planavo įdėti šios elektrinės tvenkinio nuotrauką, tai skelbia parašas po nuotrauka, tačiau joje – kitos kaimo įžymybės - Užunvėžių Švč.Mergelės Marijos bažnyčios interjero vaizdas. Apie antrąjį Nevėžos upelio karoliuką – vandens malūno tvenkinį daugiau sužinojau su kolega dailininku keliaudamas po šį kraštą. Mums pasisekė, tvenkinio pakrantėse ieškodami  tapybiškų motyvų sutikome malūnininko palikuonį. Apie senuosius, prieškarinius laikus ne daug ką galėjo žmogus papasakoti, - vos keletui metų praėjus po malūno įrengimo prasidėjo „nauji“ laikai, karas, vėliau  kolūkių epocha. Mes, stebėdami vandens augmenija tirštai apžėlusį tvenkinį, gulbių šeimyną su septyniais jaunikliais, žuveliaujančius garnius, tyrinėdami šalia tvenkinio išlikusius, prie kelio vingio prisiglaudusius senos malūnininko sodybos klėtį, svirną, klausydami per užtvankos akmenis krintančio vandens ošimo, tarėme, - šios vietos romantinės dvasios neįveikė net ilgai trukusi kolūkinė tikrovė!

Kairiajame Nevėžos upelio krante Užunvėžių kaimo kalvos, takeliai, giraitės. Niekur nematytas reginys - vidury dirbamų laukų, ant kalvelės rymo jau minėta, garsaus Lietuvos architekto Karolio Reisono (1894-1981) projektuota, 1937-1940 m. pastatyta medinė bažnyčia. Nuo jos iki artimiausios sodybos gal puskilometris, o ir tų sodybų vos keletas... Šventorius apjuostas tankiomis medžių eilėmis, nuo vieškelio į bažnyčią veda ūksminga  alėja. Atrodo čia laiko tėkmė stabtelėjo keturiasdešimtaisiais, bažnyčia pasislėpė eglių tvirtovėje, laukia atgimstančio krašto. Dar vienas sustojusio laiko simbolis - 1939-1940 m. statyta puiki mūrinė mokykla. Pastatas dabar tūno apleistas, be langų,  ant durų kabo spynos, tačiau mokyklos aura dar švyti, čia buvodamas jautiesi lyg savo lankytos pradinės aplinkoje. Šios mokyklos statyba rūpinosi, savo lėšų jai skyrė 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos socialdemokratų partijos patriarchas  Steponas Kairys (1879-1964), jo gimtosios sodybos vieta netoliese, prie vieškelio. Buvusią sodybą mena dar carų laikais sodintų liepų guotas ir 1992m. iškeltas skulptūrinis stogastulpis, kurio autorius žinomas Aukštaitijos menininkas Jonas Tvardauskas.

Grįžęs iš plenero prie Nevėžos ežero, atsiverčiau dar vieną knygą – Gedimino Ilgūno „Steponas Kairys“. Puslapiuose, skirtuose S.Kairio vaikystės metams, radau šiuos žodžius: „Miškų apsuptam gimtajam S.Kairio kaimui buvo reikalingi trys keliai: du į bažnyčią Kurkliuose ir Skiemonyse ir trečias į Anykščių turgų. Kasdieniniam kaimo gyvenimui šių kelių ir užteko. Kaimą supo vaizdinga Aukštaitijos gamta su savo neaprėpiamu įvairumu ir grožiu“.Prisiminiau pasbaigusį plenerą, su kolega, aukštaičiu Gintaru Kraujeliu klajodami tais senaisiais Užunvėžių keliukais ir mes džiaugėmės šio krašto padangių baltumu, giraičių žalumos įvairove, žolynų   geltonų, violetinių, melsvų, rausvų žiedynų vilnijančiais potėpiais.

K.K.Šiaulytis

Tekstas spausdintas dienraštyje "Lietuvos žinios", 2008 08 08

Nevėžos ežero apylinkių schema

K.K.Šiaulytis. Nevėžos ežero aylinkių schema: G - S.Kairio gimtoji sodyba, B - bažnyčia, M - mokyklos pastatas, MA - vandens malūnas, H - hidroelektrinė. 2008

Stepono Kairio gimtinė

K.K.Šiaulytis. Stepono Kairio gimtosios sodybos vieta.
2008. Akvarelinis škicas. 29,7x42